|
POPIEIUS BENEDIKTAS XVI
Paaukimai – tikjimu grstos vilties enklas
inia 50-osios Pasaulins maldos u paaukimus dienos proga (2013 m. balandio 21-oji, ketvirtasis Velyk laiko sekmadienis)
Brangs broliai ir seserys!
Ši 50-j Pasaulin maldos u paaukimus dien, kuri vsime 2013 m. balandio 21-j, ketvirt Velyk laiko sekmadien, noriau jus pakviesti apmstyti tem: „Paaukimai – tikjimu grstos vilties enklas“, gerai derani su Tikjimo met kontekstu ir 50-osiomis Vatikano II Susirinkimo pradios metinmis. Susirinkimo metu Dievo tarnas Paulius VI steig i Diev Tv kreipiamos vieningos maldos dien, kad jis ir toliau sist darbinink savo Banyiai (plg. Mt 9, 38). „Kad bt pakankamai kunig, – pabr tada popieius, – turi labai rpti visiems tikintiesiems: ne tik todl, kad nuo to priklauso krikioni bendruomens religin ateitis, bet ir dl to, kad tai yra tikslus ir nepaneigiamas parapini bei diecezini bendruomeni tikjimo ir meils gyvastingumo enklas, krikionikj eim sveikos morals liudijimas. Kur dosniai gyvenama pagal Evangelij, ten gimsta daug paaukim dvasinink ir vienuoli luom“ (Paulius VI. inia per radij, 1964 04 11).
Pastaraisiais deimtmeiais vairios banytins bendruomens visame pasaulyje ketvirt Velyk laiko sekmadien kasmet dvasikai vienijasi melsti, kad Dievas dovanot vent paaukim, ir i naujo apmstyti neatidliotin btinyb atsiliepti dievikj kvietim. Toks reikmingas kasmetinis susitikimas i ties labai paskatino paaukim kunigyst ir pavstj gyvenim svarb vis labiau paslinkti dvasingumo, pastoracins veiklos ir tikinij maldos centr.
Viltis yra tam tikr teigiam dalyk ateityje lkestis, taiau sykiu turi palaikyti ms dabart, danai paenklint nepasitenkinimo ir neskmi. Kuo ms viltis remiasi? velgdami Senajame Testamente pasakojam Izraelio tautos istorij, regime sunkiausiomis akimirkomis, kaip antai tremties metu, nuolat inyrant element, ypa primenam prana, – Dievo protviams duot paad atminim, raginant sekti pavyzdine Abraomo elgsena. Kaip mums primena apatalas Paulius: „Nematydamas jokios vilties, Abraomas patikjo viltimi, jog tapsis daugelio taut tvu, kaip pasakyta: Tokia bus tavoji ainija“ (Rom 4, 18). Apvieianti ir paguodianti tiesa, ikylanti aiktn i visos iganymo istorijos, yra Dievo itikimyb sandorai, kuriai jis sipareigojo ir kuri atnaujindavo kaskart, kai mogus nuo tvano epochos (plg. Pr 8, 21–22) iki ijimo ir keliavimo per dykum meto (plg. st 9, 7) j sulauydavo savo neitikimybe bei nuodme. Dievo itikimyb tokia didel, kad jis savo u mus mirusio ir prisiklusio Snaus krauju uantspaudavo nauj ir aminj sandor su mogumi.
Visada, ypa sunkiausiomis akimirkomis, btent Dievo itikimyb, autentika varomoji istorijos ir iganymo jga, sujaudina vyr bei moter irdis ir sutvirtina vilt vien dien pasiekti „Paadtj em“. Štai visos vilties pagrindas: Dievas niekada nepalieka ms vien, jis itikimas duotam odiui. Dl ios prieasties bet kurioje situacijoje, diugioje ar nepalankioje, galime puoselti tvirt vilt ir drauge su psalmininku melstis: „Tikrai ramiai lauk Dievo, mano siela, nes i jo ateina man viltis“ (Ps 62, 6). Tad turti vilt reikia pasitikti itikimu Dievu, besilaikaniu sandoros paado. Taigi tikjimas ir viltis artimai tarpusavy susij. „Viltis tikrai yra pagrindinis biblinio tikjimo odis – toks, kad vairiose vietose odius tikjimas ir viltis galima sukeisti vietomis. Taip Laike ydams gilus tikjimas (10, 22) artimai siejamas su nepajudinamu vilties ipainimu (10, 23). Taip pat Pirmajame Petro laike, krikionis raginant bti pasirengusius tikinamai atsakyti kiekvienam apie savo vilties logos – prasm ir pagrind (plg. 3, 15), viltis lygiareikm tikjimui“ (Enciklika Spe salvi, 2).
Brangs broliai ir seserys! Kas yra Dievo itikimyb, kuria turime pasitikti su tvirta viltimi? Tai Jo meil! Jis, kuris yra Tvas, savo meil ms gelmje ilieja per Šventj Dvasi (plg. Rom 5, 5). Btent i meil, pilnatvikai parodyta Jzuje Kristuje, ukalbina ms egzistencij, reikalauja atsakyti, k kiekvienas norime daryti su savo gyvenimu, kokias pastangas ketiname dti, kad j tobulai igyventume. Dievo meil kartais pasuka nesivaizduojamais keliais, bet visada pasiekia tuos, kurie leidiasi bti surasti. Tad vilt maitina is tikrumas: „Mes painome ir tikjome meil, kuria Dievas mus myli“ (1 Jn 4, 16). Ir ta reikli, tvirta, pavirutinikum pranokstanti meil mus drsina, skatina su viltimi velgti savo gyvenimo keli bei ateit, pasitikti savimi, istorija ir kitais. Ypa noriau kreiptis jus, jaunuoliai, ir jums pakartoti: „Kas bt js gyvenimas be tos meils? Dievas rpinasi mogumi nuo jo sukrimo iki laiko pabaigos, kai jis atbaigs savo iganymo plan. Prisikls Viepats daro ms vilt tikr!“ (Kreipimasis San Marino-Montefeltro vyskupijos jaunuolius, 2011 06 19).
Kaip savo emikosios egzistencijos metu, lygiai taip ir iandien prisikls Jzus vaikto ms gyvenimo keliais ir regi mus, panirusius veikl, kupinus trokim bei rpesi. Btent kasdienybje jis ir toliau kreipiasi mus, kvieia, kad gyventume savo gyvenim drauge su juo, vieninteliu, gebaniu numalinti ms trokul. Gyvendamas mokini bendruomenje, kuri yra Banyia, jis ir iandien kvieia sekti paskui j. Ir tas kvietimas gali pasiekti bet kuri akimirk. Jzus dar ir iandien kartoja: „Ateik ir sek paskui mane!“ (Mk 10, 21). Norint priimti kvietim, reikia atsisakyti noro paiam rinktis savo keli. Atsiliepti j reikia panardinti savo vali Jzaus vali, tikrai teikti jam pirmenyb, uleisti jam pirm viet visose ms gyvenimo srityse – eimos, darbo, asmenini interes, savo paties atvilgiu. Tai reikia atiduoti jam savo gyvenim, gyventi drauge su juo gilioje artybje, per j engti bendryst su Tvu Šventojoje Dvasioje ir, vadinasi, su broliais ir seserimis. Ta gyvenimo bendryst su Jzumi yra tinkamiausia „vieta“ viliai patirti ir laisvai bei pilnatvikai gyvendinti savo gyvenim!
Paaukimai kunigyst ir vienuolyst gimsta i asmeninio susitikimo su Jzumi patirties, i nuoirdaus ir pasitikjimo kupino dialogo su juo siekiant panirti jo vali. Vadinasi, btina augti tikjimo patirt, suprantam kaip gilus ryys su Jzumi, kaip vidinis dmesingumas giliai mumyse girdimam jo balsui. Ši kelion, daranti mus gebanius priimti Dievo kvietim, galima krikioni bendruomense, kurios intensyviai gyvena tikjimu, dosniu itikimybs Evangelijai liudijimu, aistra misionieriauti, skatinania visikai save atiduoti dl Dievo karalysts ir maitinama dano sakrament, pirmiausia Eucharistijos, primimo bei karto maldos gyvenimo. O malda „turt bti visikai asmenika, mano A susitikimas su Dievu, gyvuoju Dievu. Taiau, kita vertus, ji visuomet turi bti vedama ir apvieiama didij Banyios bei ventj mald, liturgins maldos, kuria Viepats mus nuolatos moko tinkamai melstis“ (Enciklika Spe salvi, 34).
Nuolatin ir gili malda leidia krikioni bendruomenei augti tikjimu, nuolat atnaujinamu tikrumu, kad Dievas niekada neapleidia savo tautos ir j palaiko paadindamas ypating paaukim kunigyst ir pavstj gyvenim, kad jie bt vilties enklai pasauliui. Juk kunigai ir vienuoliai paaukti beslygikai dovanoti save Dievo tautai ir meile tarnauti Evangelijai ir Banyiai, tarnauti tai tvirtai viliai, kuri vienintel atveria Dievo horizont. Liudydami savo tikjim ir kartai apatalaudami, jie taip gali perduoti – pirmiausia naujosioms kartoms – gyv trokim dosniai ir nedelsiant atsakyti Kristui, kvieianiam artimiau j sekti. Jzaus mokinys, priimantis Dievo kvietim atsiduoti kunigikajai tarnybai ar pavstajam gyvenimui, yra vienas i brandiausi vaisi krikioni bendruomens, padedanios su ypatingu pasitikjimu ir ypatinga viltimi velgti Banyios ateit ir jos uduot evangelizuoti. Juk Banyiai nuolat reikia nauj darbinink Evangelijai skelbti, Eucharistijai vsti, Sutaikinimo sakramentui teikti. Tad tenetrksta uoli kunig, mokani „kaip bendrakeleiviai“ lydti jaunuolius bei padti jiems danai vingiuotame ir tamsiame j gyvenimo kelyje atpainti Krist – Keli, Ties ir Gyvenim (plg. Jn 14, 6), semiant i Evangelijos drsos parodyti jiems tarnavimo Dievui, krikioni bendruomenei, broliams ir seserims gro! Kunig, liudijani, koks vaisingas yra diugus sipareigojimas, pilnatvikai prasminantis j gyvenim, nes jis remiasi tikjimu t, kuris pirmas mus pamilo (plg. 1 Jn 4, 19). Linkiu, kad jaunuoliai, supami tokios daugybs pavirutinik ir netvari pasilym, mokt puoselti potrauk vertybms, ikiliems tikslams, radikaliems pasirinkimams, tarnavimui kitiems sekant Jzaus pdomis. Brangs jaunuoliai, nebijokite Juo sekti ir engti reikliai bei narsiai meils ir dosnaus sipareigojimo keliais! Tada pasijusite laimingi tarnaudami, liudydami diaugsm, kurio pasaulis nestengia suteikti, bsite begalins ir aminosios meils gyvosios liepsnos, imoksite „tikinamai atsakyti kiekvienam klausianiam apie jumyse gyvenani vilt“ (1 Pt 3, 15)!
Vatikanas, 2012 m. spalio 6 d.
BENEDICTUS PP. XVI
____________________________
© Verimas – „Banyios inios“, 2013 Nr. 2
|